(8-37) 32 44 54
Kaunas
GRŪDOS biurų kontaktai
I-V 09:00 - 18:00,   VI : Nedirbame,   VII : Nedirbame 

Užsakyti kelionę artimiausioje kelionių agentūroje
Parašykite mums

Atsiliepimai

Keliavote su mumis? Pasidalinkite įspūdžiais.


4.8 / 5.0
Nuoširdžiai dėkojame visam Gūdos kolektyvui ir asmeniškai Agnei Dobrovolskienei už galimybę pamatyti bene pačią įspūdingiausią šalį pasaulyje. Esame pilni nepakartojamų įspūdžių. Kelionės vadovas Robertas Šalna savo meile šiam nuostabiam kraštui apkrėtė ir mus. Jo pasakojimai, entuziazmas ir nuoširdus noras parodyti kiek įmanoma daugiau palietė mūsų širdis. Nekantriai laukiame kitų kelionių su Grūda ir Robertu. Vida ir Valentinas
5 / 5.0
puikus gidas ,puikus vairuotojai,nuostabi salis superiniai bendrakeleiviai.
4.6 / 5.0
Kelione i Naujaja Zelandija su vadovu Rytu Salna buvo tiesiog nuostabi! Paliko pacius geriausius ispudzius visam gyvenimui. Keliones programa sudeliota labai profesionaliai, lankytini objektai parinkti patys geriausi, kokius galima aplankyti N.Zelandijoje! Noreciau padekoti vadovui Rytui Salnai ir kelioniu organizatoriui Gruda uz tokia nuostabia kelione. Rekomenduoju kelione visiems! :)
4.4 / 5.0
Kelionių organizatorius GRŪDA 2017 01 27 – 02 13 dienomis organizavo 17 d. didijį turą po Naująją Zelandiją maršrutu Christchurch – Lake Tekapo – Mt. Cook – Queenstown – Te Anau – Milford Sound (kruizas laivu) – aktyvus poilsis Naujosios Zelandijos Alpėse – Arrowtown – Wanaka – Haast perėja – Franz Josef – Hokitika – Punakaiki – Nelson – aktyvus poilsis ir visos dienos pramogos Abel Tasman nacionaliniame parke – Blenheim – Picton – Wellington – Tongariro nacionalinis parkas – Taupo – Wairakei – aktyvi programa Tongariro nacionaliniame parke – Mangatepopo – Ketetahi – Waiotapu – Waimangu – Te Puia – Rotorua – Agrodomas – Tairua – Coromandel – Auckland. Kelionę 6 asmenys pratęsė ture po Fidžio salas, maršrutu: Auckland – Nadi – Viti Levu sala – 5d./4n. Yasawa salų kruizas. 19 turistų (iš 20 keliavusių) kelionės pabaigoje raštu užpildė anketas ir parašė atsiliepimus, kuriose įvertino paslaugų kokybę. 5 keliautojams paslaugų kokybė pranoko lūkesčius, 14 – visiškai atitiko lūkesčius. 19 turistų kelionės vadovo – gido geografo Ryto Šalnos darbą įvertino puikiai. 13 turistų vietinių vairuotojų darbą įvertino puikiai, 4 – labai gerai, keli – nevertino. Keliautojų komentarai: Erna: „Labau puikus maršrutas, gerai sudėliotos pagrindinės vietos. Rytas labai išsamiai suteikė daug informacijos, elegantiškai suvaldė visą grupę.“ Rolanda: „Kelionė buvo puiki, žavėjo profesionalus gido darbas.“ Birutė ir Vita: „Daugiau negu dešimtukas.“ Rimantas: „Labai nuostabi, gamtos grožiu kerinti šalis. Vadovo p. Ryto indėlis šiai kelionei labai profesionalus.“ Genovaitė: „Kelionė patiko visais atžvilgiais, kelionių agentūros organizavimu, nuostabiu gidu, gražiais vaizdais, gerais viešbučiais.“ Danutė: „Kelionė puiki, įdomus maršrutas, akiai malonūs vaizdai, gera atmosfera bendrakeleivių grupėje, profesionalus vadovas Rytas. Siūlau atvykstant organizuoti nakvynę ir trumpą ekskursiją Azijos mieste, nes 2 ilgi perskridimai. Ačiū visam GRŪDOS kolektyvui už nuostabią kelionę.“ Vita: „Nuostabi, nereali, informatyvi kelionė. Ačiū!” Vilija: „Fantastiška kelionė su fantastišku gidu. Visada išliks atmintyje ir širdyje. Didelis ačiū.“ Jolanta: „Tai buvo mano viso gyvenimo svajonė. Visada tikėjau į rojų, o dabar jau žinau, kur jis yra žemėje. Pažinti jį padėjo Rytas Šalna – eruditas, kokių reta .“ Almina: „Puikiai organizuota kelionė. Ačiū visiems.“ Romas, Petras, Artūras, Eglė, Ernesta ir kiti: „Puiku“, „Viskas labai patiko“. Keliautojų anketos su atsiliepimais saugomos centriniame GRŪDOS biure vienerius metus po kelionės. Jūsų nuomonė – mums labai svarbi, nes padeda pamatyti savo darbą Jūsų akimis, taisyti klaidas, kurti naujus maršrutus. Dėkojame, kad keliaujate su GRŪDA. Kelionių į Naująją Zelandiją operatorė Agnė Dabravolskienė, el.paštas: agne@gruda.lt
5 / 5.0
AOTEAROA – BALTOJO DEBESIES ŽEMĖ – NAUJOJI ZELANDIJA – „žemė aukštyn kojom“ 2017 01 27 – 02 13 kartu su dar 20-čia kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ keliautojų bei kelionės vadovu – gidu Rytu Šalna teko lankytis nuostabioje šalyje – Naujojoje Zelandijoje. Per 18-a kelionės dienų aplankytos Naujajai Zelandijai priklausančios Pietų ir Šiaurės salos, nuvažiuota 3500 km autobusu, plaukta laivu, nuskrista beveik 40 000 km lėktuvu. Kelionė į Naująją Zelandiją, tai kelionė į pasaulio kraštą, kuris tarsi mozaika sudėliotas iš mažų lopinėlių paimtų iš visų žemės kampelių. Didžiojo turo po Naująją Zelandiją maršrutas buvo: Christchurch – Tekapo ežeras – Kuko kalnas – Kvinstounas – Routeburno trekas – Milfordo fiordas – Arrowtown – Wanaka – Haast pereja - Franz Josef ledynas – Hokitika – Ounakaiki – Nelsonas – Abelio Tasmano nac. parkas - Blenheimas – Pictonas – Velinktonas – Tongariro nacionalinis parkas – Taupo ežeras – Wairakei – Waiotapu terminė sritis – Rotorua – Tairua – Koromandelio pus. – Auklandas. Kelionės metu miegota nuostabiuose, jaukiuose 3-4 * viešbučiuose su puikiais, gausiais angliškais pusryčiais. Kaip vienas iš bedrakeleivių pasakė – viešbučiai su dvasia . Po šalį keliavome komfortabiliais autobusais (kadangi teko keliauti per dvi salas, tai išbandyti buvo du autobusai). Visi keliautojai turėjo po dvi vietas, vairuotojai profesionalai, paslaugūs ir šiltai bendraujantys. Ypatingą padėką turbūt reikėtų pareikšti šiaurinės salos vairuotojui Džordžui, kuris visą kelią buvo linksmas, padėdavo išspręsti kai kuriuos kelionės rebusus bei atsakydavo į gan keblius mūsų keliautojų klausimus . Na o kalbant apie patirtus pojūčius bei pamatytus vaizdus –Naujoji Zelandija pilna paslapčių, didingo grožio – gamtos didžiųjų stichijų šalis. Ji išties atrodo tolima (ne tik dėl to, kad yra toliausiai nuo Lietuvos), ji tarsi perkelta iš dinozaurų laikų: su milžiniškais paparčiais, trykštančiais geizeriais, tūkstantmečiais medžiais bei giliais fiordais... Mūsų kelionė prasidėjo nuo Pietinės salos didžiausio miesto Christchurch, kuris 2011 02 22 stipriai nukentėjo nuo žemės drebėjimo. Vaikštant po miestą ir žvelgiant į sugriautus ar apgadintus pastatus supranti, ką gali padaryti gamtos stichija. Šiame nedideliame mieste neužsibuvome ilgai. Jau kitą dieną pradėjome išsamią pažintį su šalimi. Atvykus prie Tekapo ežero, atsivėrė nuostabi kalnų ir turkio spalvos ežero panorama. O vėliau laukė kvapą gniaužiantis skrydis virš Kuko kalno, grožintis baltomis kalnų viršūnėmis, kalnų slėniais šliaužiančiais ledynais. Visi aikčiojom nuo prieš akis atsiveriančių vaizdų. Vėliau dar turėjome laiko pasivaikščioti link to paties ledyno, kurį matėme pro lėktuvėlio langą. Neišdildomą įspūdį paliko „šlapias“ (taip jį praminėme dėl pliaupiančio lietaus) žygis Routeburno treku per sidabrinių bukų miškus, kertant upelius, lenkiant didingas uolas ir vešlius papartynus. Tai pirmapradės gamtos žemės lopinėlis – pasakų miškas, kur uolas, akmenis, medžius dengia minkštas samanų kilimas, kur nuo medžių kamienų, šakų ir krūmų nutysta kybantys ar žemę siekiantys kaspinai. Supratome, kodėl Piteris Džeksonas šią vietą bei Naująją Zelandiją pasirinko kino trilogijos „Žiedų valdovas“ filmavimui. Nors lietus pliaupė kaip iš kibiro, tačiau visi buvom patenkinti įveikę šį žygį ir pamatę nuostabų gamtos kampelį. Kiekviena diena mums vis pateikė po skanų torto kąsnelį, kurio atsikandus norisi dar. Tad dar vienas gardus kąsnelis laukė keliaujant į patį gražiausią šalyje Fiordlando nacionalinį parką. Per langą bėgantys kalnų ir ežerų vaizdai užbūrė savo grožiu. O plaukimas Milfordo fiordu link Tasmano jūros paliko neišdildomą įspūdį. Grožėjomės fiordą supančiais kalnais ir nuo jų šlaitų garmančiais kriokliais, palei laivą nardančiais ruoniais. Po pasiplaukiojimų fiordu, grįždami tuo pačiu kalnų keliu sutikome ir žavingąsias išdykėles kalnų papūgas keas. Geras pusdienis, praleistas Kvinstouno kurorte, leido pajusti miesto šurmulį, o pakilę į Bobo kalną, galėjome grožėtis atsiveriančia miesto ir jį supančių kalnų panorama. Taip pat išbandėme ir vieną populiariausių Naujosios Zelandijos atrakcijų - plaukimą greitaeigiais kateriais (Jet Boat). Plaukėme 80 km/h greičiu (gal ir greičiau) stačių uolų įrėmintu tarpekliu, darydami įmantrius viražus ir net 360° suktukus. Šį atrakcija tikrai nepaliko nė vieno abejingo. Dar vieną skanų torto kąsnelį atsikandome keliaudami Vakarine pakrante. Gal oras ir nelepino, lijo lietus, tačiau tik išlipus iš autobuso mums vis nusišypsodavo pro debesis saulė. Leisdamiesi vakariniais pietinių Alpių šlaitais, patekome į drėgmės pasaulį. Matėme sodria žaluma apaugusius jūros krantus, uolėtas mažytes saleles, iš vandens iškylančius akmens stulpus. Čia laukė ir pasivaikščiojimas po lietaus miško džiungles. Takas ėjo per pelkę, pro tekančius upelius, tarp tik šiam kraštui būdingų sumedėjusių paparčių, apsamanojusių kauri pušų, pro telkšančius nedidelius ežerėlius. Kelionė tarsi po juros periodo parką, trūko tik dinozaurų . Dar vienas sustojimas laukė Tasmanijos jūros pakrantėje prie neįtikėtinų formų Pancakes uolų. Sluoksniuotos pakrantės uolos tikrai priminė vieną ant kito sukrautus blynų kalnus. Buvo smagu išgirsti Tasmanijos jūros ošimą, į krantą lūžtančias bangas. Palikę Vakarinę pakrantę, lydimi įspūdingų vaizdų, pasiekėme nedidelį Nelsono miestą. Čia mūsų laukė dar viena nuostabi diena gamtos idilėje – Tasmano nacionaliniame parke, kur prieš akis atsivėrė turkio spalvos Tasmanijos jūros toliai, auksaspalvio smėlio paplūdimiai, žydrosios įlankos ir dar vienas pasivaikščiojimas po pirmapradės gamtos parką klausantis cikadų orkestro. O grįžus vakare į viešbutį buvo malonu pasėdėti bendrakeleivių būryje jaukiame viešbučio kiemelyje, prie kvapnaus Naujosios Zelandijos vyno taurės, klausantis istorijų, patirtų įspūdžių ir grožintis pietų pusrutulio žvaigždėtu nakties dangumi. Kitą dieną laukė paskutinė diena Pietų saloje. Kelionė į vieną iš vynuogynų, gurmaniški pietūs, vynų degustacija ir plaukimas iš Piktono uosto karalienės Šarlotės įlanka į Šiaurės salą. Atrodė tik atvykome į šią šalį, o jau prabėgo 10 dienų. Kelionė po Šiaurės salą skyrėsi nuo Pietinės salos. Jei Pietinėje saloje mus lydėjo Pietinės Alpės su snieguotomis viršūnėmis, tai Šiaurinė sala pasitiko ugnikalniais, karštosiomis versmėmis, geizeriais. Pažintį su Šiaurės sala pradėjome nuo šalies sostinės Velingtono. Tai nėra pats didžiausias miestas, tačiau jame susitelkę visos valdžios institucijos. Turėjome trumpą ekskursiją po miestą, kurios metu apžiūrėjome įdomios apvalios konstrukcijos vyriausybės pastatą vietinių vadinamą bičių koriu, senuosius vyriausybės rūmus (išties įspūdingas antras pagal dydį medinis pastatas pasaulyje), Parlamento rūmus ir neogotikinio stiliaus Nacionalinę biblioteką. Tačiau po prabėgusių dienų Pietų saloje norėjosi kuo greičiau palikti miesto šurmulį ir vėl ištrūkti į gamtą. Vis dėlto Naujosios Zelandijos grožis slypi jos gamtoje, o ne miestuose. Aplankę garsųjį Te Papa muziejų, kuriame yra įdomi ekspozicija, patrauklia forma supažindinanti su unikalia šalimi nuo gamtos iki žmonių ir jų papročių (tikrai visiems rekomenduoju jį aplankyti), iškeliavome tolyn į salos gilumą. Vėl pro langus bėgo kalvos, vaizmedžių sodai, teko pamatyti, kaip auginami garsieji kiviai. Atvykome į seniausią šalyje Tongariro nacionalinį parką, garsų ugnikalniais. Maoriai teigia, kad Naujosios Zelandijos širdis plaka jos vulkanų ritmu. Čia prieš akis atsivėrė futuristinis peizažas: užgesę ir snaudžiantys ugnikalniai, lavos upės, šnypščiančios fumarolės, krateriniai ežerai, sraunios upės, pievos ir miškai. Ryte mūsų laukė įspūdingas kalnų žygis - Tongariro traversas – vienos dienos trekingas Žemės istorijos pėdsakais (nesuklysta pasakyti ). Žygio metu mus lydėjo įspūdingos didingų ugnikalnių panoramos, sustingusios lavos srautai, aktyvūs krateriai, iš fumarolių besiveržiantys garų debesys, smaragdo spalvos ežerai ir neitikėtini vaizdai. Užuodėme sieros kvapą užkopę į 1886m aukštį prie Raudonojo kraterio (nors paties kraterio per debesis ir neįžiūrėjome). Tam, kad įveiktume šį maršrutą (apie 20 km), reikėjo nugalėti save, pralieti nemažai prakaito. Tačiau pamatyti vaizdai, patirti pojūčiai visą nuovargį nuplovė ir, žinoma, išliks ilgam. Iš Tongarino nacionalinio parko kelias vedė link nuostabaus Taupo ežero. Tai didžiausias Naujosios Zelandijos ežeras, plotu prilygstantis mikro valstybei Singapūrui. Wairakei miestelyje apžiūrėjome įspūdingą Huka krioklį , garmantį veržlioje Valkata upėje ir Wairakei geoterminę gėgainę. Jau atrodė, ką gi dar tokio galima pamatyti, kas dar galėtų pakerėti. Tačiau dar vieną diena Naujojoje Zelandijoje, dar vienas įspūdingas, gardus kąsnis – Waiotapu terminė sritis. Ji garsi krateriais, mineralų terasomis, ežerais. Čia mane pakėrėjo baltosios terasos, Šampano ir Opalo ežerai. Šis geoterminis slėnis pakuteno jausmus, praturtino sielą, davė peno akims – tokia gausa spalvų – kažkas mistinio, nerealaus. Taip pat paliko didelį įspūdį Keptuvės ežeras – didžiausias karšto vandens ežeras pasaulyje. O vakarinis apsilankymas pas maorius Te Puia kultūros centre leido prisiliesti prie šios tautos, atklydusios iš Polinezijos, kultūros. Stebėjome garsųjį ritualinį šokį Haka. Tai žymiausias ritualinis drąsos, karo šokis maorių kultūroje, kuris atliekamas įvairiomis progomis. Ypatingas dėmesys Hakai skiriamas įvairiose ceremonijose, kur susitinka atskirų bendruomenių nariai. Vieni kitus įsileidžia tik po to, kai atliekamas ritualas, kurio metu per simbolius ir judesį atvykėlių klausiama, ar jie atėję su gerais ketinimais. Įdomu buvo lankytis ir teminiame žemės ūkio parke Agrodrome, kuriame susipažinome su populiariausiomis avių veislėmis, „dirbančiais“ aviganių veislės šunimis, avių kirpimo procesu. Po pasirodymo vykome link miškais apaugusio Koromandelio pusiasalio, pro kurį XVIIIa. praplaukė Džeimsas Kukas. Čia yra garsūs balto smėlio paplūdimiai, ir viena iš unikalių bei gausiai lankomų vietų – karšto vandens paplūdimys, kur atoslūgių metu yra stebimos karštosios versmės, iškylančios į paviršių paplūdimio zonoje. Dar apžiūrėjome milžinišką uolą, įbridusią į Ramujį vandenyną. Prieš paskutinį vakarą Naujojoje Zelandijoje praleidome nuostabiame viešbutyje būryje bendrakeleivių dalinantis kelionės įspūdžiais. Paskutinė diena taip pat pažėrė skanaus torto trupinėlių. Kelionė po Koromandelio pusiasalį, kertant vieną iš perėjų ir palei Thames įlanką, apsilankymas mažojo Thames miestelio bažnytėlėje, susitikimas su miestelio bendruomenės nare, išeive iš Olandijos, pasiliks ilgam širdyje. Paskutinis kelionės taškas - milijoninis, didžiausias Naujosios Zelandijos miestas Ouklandas. Kelionė baigėsi. Naujoji Zelandija užbūrė savo gamta ir tikrai neveltui ji vadinama gražiausia šalimi pasaulyje. Ačiū kelionės vadovui Rytui Šalnai už perduotą meilę šiai šaliai, neįtikėtinus pasakojimus, maoriškai sudainuotą dainą, istorijas, parodytą Pietų kryžiaus žvaigždyną, nenumaldomą energiją ir šypseną visos kelionės metu. Ačiū GRŪDOS kolektyvui už nuostabų maršrutą po toliausiai nuo Lietuvos esančią valstybę. Tokio išsamaus maršruto, visapusiškai atskleidžiančio N.Zelandijos žavesį, negalėjo pasiūlyti nė vienas Lietuvos kelionių organizatorius tik GRŪDA, kuri į šią nuostabią šalį keliones rengia nuo 2007 metų. Su meile Naujajai Zelandijai – Kia ora! Rasa
4.6 / 5.0
Kelione I N.Zelandija buvo nepaprastai gera.Jokiais zodziais negalima ivertinti-tai reikia pamatyti.N.Zelandija-tai salis su graziais vaizdais ir jausmais. Didelis Aciu Grudai uz puikia kelione.Atskira padeka musu keliones"Tevui" Rytui uz kantrybe,visada gera nuotaika ir atsakymus i musu visokiausius klausimus. Aciu visiems keliautojams uz nuosirduma ir pagalba kelioneje.Senai teko bendrauti su tokiais maloniais zmonemis. Sekmes kitose kelionese.
4.2 / 5.0
BALADĖ APIE KELIONĘ NAUJĄJĄ ZELANDIJĄ SU „GRŪDA„ Keturiolika turistų troško kuo toliau nuskristi - Lietuvoj nedaug kas gali girtis, lankęs Kivių šalį. Vilnius, Miunchenas, Dubajus dar nėra nė pusės kelio. Nuo Dubajaus per Sidnėjų prie N.Zelandijos artėjom. Mus visus „mielai" sutiko grižti muitinės skriaudikai ir, nors buvo deklaruota, konfiskavo mėsos „šmotus". Tiktai Jonas ir Dalia mėsą pranešė bate. Bet svarbiausia - švarūs batai, be jokios sėklytės padai. Ką N.Zelandijoj pasėsi, dešimtakart daugiau turėsi. Taip išpIito triušiai, avys, oposumai, elniai, karvės. Kukas kai atrado šalį, buvo medžių iki valiai, buvo paukščių daug spalvotų, neskrendančių, nors sparnuotų, o paparčių, samanų gal koks 1000 rūšių. Čia gyvena paukštis kivis - iki šiol visi jį myli. Deda kiaušinius patelė, o paskui juos kivis peri. Kad kiviukų padaugetų, žmonės padeda perėti. Gidė Gabija kalbejo apie orą, apie vėjus, o linksmuolė Agnė vertė į lietuvių kivių tartį. Valentinas atsipūtęs aiškino Gondvanos griūtį, kaip dėl plokščių pakitimų būna žemės sukretimų, kaip formuojasi kalnai, geoterminiai garai. Žydras ežeras Tekapo... Gaila, laiko neužteko nusimaudyt, pasėdėti ir kalnais pasigrožėti. Lėktuvu ir sraigtasparniu apžvelgėme Kuko kalną, Juozapo ledynai purvo upėmis patvinę. Purvo nuošliauža sukliude Milford saund pasigrožėti. Lervų uodegų žibintai mums neleido nusiminti, o paskui visi per lietų iškeliavom pailsėti. Klaidžiojom lietaus mišku mums nežinomu taku. Nors sušlapę, bet linksmi atgal grįžom tekini. Kvinstaune batus padžiovę, pasikėlėm su gondola. Greitaeigė valtis lėkė tiesiai per uolas į priekį. Trūko kam adrenalino, šokt nuo tilto pamėgino. Dainius, Asta ir Dalia šoko su tampria virve. Nors visi tikėjos kristi, pirštais vandenį paliesti, bet tik Almantui pavyko upės dugnui rodyt špygą. Kol Iygiavome takeliais, mūsų kateris sugedo, ir mažais vandens taksi grįžome sausumon visi. Iš pietų salos į šiaurės keltu mums reikėjo keltis. Velingtonas sužavėjo Te Papa puikiu muziejum. O po Tongariro žygio daug prisiminimų liko apie dūmus iš po kojų, džiugesį, kad užropojom. Alus, brendis ir degtinė kūno nuovargį gesino, o paskui prie Taupo marių vakarienę pasidarėm. Uodėme kvapus kiaušinių Iš Rotorua šaltinių. Vakarėly pas maorius šaukėm, kad dainuoti norim. Taip dainavom, kaip mokėjom, kad kiti net išdrąsėjo. Džiaugėmės uola skylėta, saule, vietom, kur atoslūgio metu karštis kepina padus. Ir nuo Oklando kalvų kilom baltu lėktuvu. Žemės rutulį apskride, per stebuklą nepaklydom. Tik neklauskit, ar patiko -„Gabalas” širdies ten liko!
Geriausi pasiūlymai - tiesiai į Jūsų pašto dėžutę
Sveikiname! Jūsų el. pašto adresas užregistruotas.
Sveikiname! Toks el.pašto adresas jau yra prenumeratorius.